Edukacijos – Laimingas zmogus

Humanizmas - kvietimas kurti gyvenimą racionaliai ir prasmingai

Kas yra Sekuliarusis humanizmas?

Humanizmas yra progresyvi gyvenimo filosofija, kuri remiasi mokslu, etika ir teisingumu. Humanistai žavisi žmonių gebėjimu kolaboruoti, spręsti problemas ir formuoti etišką elgesį remdamiantis protu ir kolektyviniu žinių siekimu, nepasikliaujant subjektyviomis, asmeninėmis tiesomis, religiniu autoritetu ar dogmomis. Humanizmas pabrėžia individo orumą, žmogaus teises ir lygybę bei skatina etišką elgesį, kuris grindžiamas bendražmogiškomis vertybėmis.

Humanistinių idėjų istorija

Humanizmo filosofiniai principai – racionalumas, etika, žmogaus orumas ir pažinimo svarba formavosi dar Antikoje. Pavyzdžiui, Protagoras (Va.pr.m.e.) iškėlė idėją, kad žmonės, o ne dievai kuria reikšmes („žmogus yra visų dalykų matas“). Stoicizmas (III a.pr.m.e.), iškėlė idėją, kad žmogiškumo kryptis yra gyventi pagal protą ir dorą. Sekuliarusis humanizmas taip pat akcentuoja kritinį mąstymą ir moralinę atsakomybę. Stoikai teigė, kad žmogus turi unikalų gebėjimą mąstyti racionaliai, o humanizmas remiasi mokslu ir kritiniu mąstymu kaip būdais suprasti pasaulį. Bendra idėja ir ta, jog kai žmogus negali pakeisti išorinių aplinkybių, gali valdyti savo požiūrį ir veiksmus, turi laisvę ir atsakomybę kurti savo gyvenimo prasmę. Antikos susiformavo idėja, kad žmogus yra visatos dalis, šiandien humanizmas skatina pažinti gamtą per mokslą ir saugoti ją ateities kartoms.

Ar esu humanistas(ė)?

Sužinojus humanistinės pasaulėžiūros sąvoką, save tapatinti ar tuo labiau pavadinti humanistu ar humaniste gali atrodyti keista. Ar tai ne dar viena etiketė, kuri atima laisvę galvoti pačiam?

Žmonėms, kurie yra sąmoningai pasirinkę atsisakyti religijos, naujas savo įsitikinimų sistemos pavadinimas gali atrodyti tarsi naujos religijos pasirinkimas. Visgi, humanistais save laiko žmonės, kurie savo vertybes išsigrynino ir susiformavo per žinias ir patyrimą, o humanizmas tampa tik atrastu žodžiu apie save. Jis nereiškia atsivertimo ir to, kad „nuo šiandien gyvensiu kitaip“. Humanistinė pasaulėžiūra ir įsitikinimai vyrauja žmogaus pasirinkimuose, tik kartais trūksta įrankių, paslaugų prieinamumo, žinių ar palaikymo, kad gyvenimo pasirinkimai remiantis žmogiškumo idealais – kritiniu mąstymu, žmogaus orumu, gerumu ir kūrybiškumu būtų pasiekiami.

Organizuotas humanizmas Pasaulyje ir Lietuvoje

Pirmosios humanistinės organizacijos pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Pavyzdžiui, 1896 m. JAV buvo įkurta Etinė kultūros draugija (Ethical Culture Society), kuri skatino etinį gyvenimą be religinių dogmų. Europoje, 1929 m. Nyderlanduose susikūrė Humanistų lyga (Humanistisch Verbond), siekusi propaguoti sekuliarias humanistines vertybes. Šios organizacijos padėjo pagrindus vėlesniam tarptautiniam humanistiniam judėjimui, kuris ir šiandien skatina racionalumą, etiką bei žmogaus teises.

Laisvamanystės idėjos į Lietuvą atėjo iš Vakarų, vis daugiau žmonių svarstant, kad valstybė turėtų būti atskirta nuo Bažnyčios. Šio judėjimo pradininkais laikomi dr. Jonas Basanavičius ir dr. Jonas Šliūpas. Pastarasis 1895 m. įkūrė „Spindulio“ laisvamanių organizaciją, 1900 m. Lietuvių laisvamanių susivienijimą Amerikoje, 1910 m. Lietuvių laisvamanių sąjungą, o vėliau, 1918 m. Lietuvių laisvamanių federaciją bei 1935 m. Laisvamanių etinės kultūros draugiją. Tarpukaryje Lietuvos laisvamanių judėjimas siekė įvesti civilinę metrikaciją, nuo tikybos pamokų atleisti netikinčiųjų vaikus. Reikalavo valstybines šventes švęsti pasaulietiškai, steigė laisvamanių kapines.

Nori sužinoti daugiau?

Prenumeruok mūsų naujienlaiškį ir gauk naujienas pirmas.

2022 Amsterdamo deklaracija

Pagrindiniu sekuliarųjį humanizmą apibrėžiančiu dokumentu gali būti laikoma 2022 m. Amsterdamo Deklaracija, kurioje įvardinti kertiniai humanizmo įsitikinimai ir vertybės (ši deklaracija – patobulinta, pirmųjų 1952-ųjų ir 2002-ųjų humanistų deklaracijų versija)

2023 Kopenhagos deklaracija demokratijA: humanistinė vertybė

Žmonės yra socialiniai gyvūnai, evoliucijos ir kultūros suformuoti gyventi visuomenėje kartu su kitais. Kad visuomenė galėtų funkcionuoti, reikia normų, įstatymų ir reguliavimo. Kadangi visuomenė kinta, šie principai visada turi būti atviri iššūkiams ir atnaujinimams, kylantiems iš nuolatinių etinių diskusijų ir racionalių debatų.

HUMANISTINIŲ IDĖJŲ AMBASADORIAI

Kviečiame susipažinti su žymių humanistų sąrašu čia.